Leisk!

Leisk man tave paglamonėti. Mano rankos nekantrios ir niekaip negaliu atsegti tavo kelnių diržo. Leisk...tu mane jaudini ir aš noriu tavęs. Užuodžiu tavo šiltą kvapą, kiek sūrstelėjusį, vyrišką. Noriu pajusti tave savo burnoje. Leisk tave apžioti, giliai – atsiremk į mano gerklę. Leisk man judėti aukštyn ir žemyn, leisk man seilėtis, leisk man čiulpti, leisk man laižyti. Leisk man springti. Pasakyk man – ko tu nori? Tai jaudina...Noriu, kad tau būtų gera, noriu, girdėti tavo atodūsius, aimanas, noriu, kad tavo klubai kilnotųsi, noriu girdėt tavo žodžius artėjant pabaigai...Kai jis visas tampa toks kietas, pritvinksta ir jaučiu, kad tu tuoj sprogsi. Pasakyk man apie tai – tavo žodžiai maloniai dilgtels mano papilvėje.

Noriu tavo sėklos. Leisk man jos paragauti, pripildyk mano burną, leisk man tave ragauti iki paskutinio lašo. Tu žinai, kad esi skanus. Tiesiog leisk man.